teip

2 teĩp prt. NdŽ žr. 2 taip: 1. Skd, Svn Ji atsakė: – Teip, eisiu su juo BB1Moz24,58. Žodis jūsų test: teip teip, ne ne Ch¹Mt5,37. 2. Teip tas prišokęs nukirto jam galvas, ėmė liežuvius visus iš galvų išpjaustė BsPIV155. Teip karališkas slūga nuvedė jį pas karalių LMD. 3. žr. 2 taip 4: Ale teĩp žmogus tai nieko žmogus JnšM. Teĩp žmogus geras, negaliu sakyti, tik labai geria Slč. I šnapšę sprogsta, i teĩp nieko nėra Kv. O kai teĩp – žemės daug, ale ka to žemė prasta Slm. O teĩp nebuvo tais laikais nė kokio sunkumo Dr. Teip nemegzdavo rūbų – avis menkai telaikydavo Rsn. Ten jau ka sergančiam a teĩp jau, nu tad pienuko jau duos Vž. Teĩp iš pamatymo da būtumi nieko LKT91(Vvr). Aš ne siuvėja, tik teĩp ką moku pasisiūt Kvr. Teip nieko nereiks, tik aš užsakysiu par šaučių čebatus LTR(Ut). Vakare pusę lyterio pieno išgersiu teĩp (be duonos) Jrb. Ji teip atvažiavo i be tavo prašymo Jrb. Numiškio nereikia mylėti, i teĩp ans y[ra] myliamas Yl. Dabar čia vienas ateita kaži koks senelis, o teĩp nebėr nė regėti [elgetų] Ms. Paakės [arkliai], o teĩp ką anys dirbs? Pb. Žiūrėdavom [bulves sodindami], kad būt debesų, teĩp tai nėra kelmuos bulbų, sako Brž. Svečiam tik kepu, teĩp tai nekepčiau Srv. Va teĩp tik susimesdavo jaunuomenė šokt (gegužinių nerengdavo) Pš. Reikėjo šniūrų daug, i gyvuliams pririšti, i teĩp Bdr. Ar akys sopa, ar karščio yra, ar teĩp, tai anas (vaistininkas) patsai [duoda vaistų] Rk. Gydavo vakare: ugnį susikurdavo, katrie miegodavo, katrie teĩp (nieko neveikdavo) Všk. Ji teĩp iš kokių žolių daro lašus Stak. Žydai i teĩp miesčionys išbėgo žiūrėt [karo pabėgėlių] Ktč. Visi ponai ar teĩp kokie jau pirma, sako, kai valgo, tai vis persižegnoja (ps.) Pin. Aš teĩp renkti renku čia šakeles tas girio[je] Vvr. O kam tau reikia žinot? – Aš tik teĩp paklausiau Mžš. Kad atvažiuoja kas iš giminių, tai tik teĩp padabot Dgč. Mano šuo ne teĩp koks – agistruotas (registruotas)! Jrb. Kitur buvo geriau, o kitur i teĩp tiktai Als. 4. žr. 2 taip 5: Tas beržiukas galėjo turėt kokį teĩp maždaug dešimts, gal vienuolika metrų ilgio Lkč. Druskos teĩp uždedu normaliai [grybams] Žlb. Žmonės eima Vilniun teĩp an Devintinio LKKII226(Lz). Storumo teip par plaštaką Mšk. Tie medžio klumpiai buvo gerai, teĩp jau ne kojos liuob šals dideliai Bdr. Liuobam vakarais išeiti į kupetas, teĩp jau vaikis su vaikiu Bdr. ║ A ka[d] tau, ka teĩp karvytė – a teĩp parduot, a ką… Mžš. Jau ir teĩp buvo laikų, kad ir peles valgydavo Grž. Te tokia gera merga, te teĩp ir važiuoja [piršliai] Pb. Kibirkštys teĩp ir byra nuo dalgės [perkūnijos metu] Ob. Kasdien teip i vaikšto akis apsipylęs (neblaivus) Kair. Darbų nė[ra], teip i stumiam dienas po namus šilto[je] gryčio[je] Mžš. Tai teip ir užsiliko iš senovės tie žmonės, kur yr Sk. Pinigai teip ir išeina an to (degtinei) Všk.

◊ teĩp ir žinók sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – teĩp i žinók! Mžš. teĩp sau

1. vidutiniškas, pakenčiamas: Kad ir sausa vasara, dėl to daržai teĩp sau, da pusė bėdos Trgn. Negirtas da teĩp sau, o girtas – neduok sviete! Kvr. Tėvas gražus, o vaikai teĩp sau Mžš. Šįmet teip sau kilbasos Slm. Nėr labai gera žemė, teĩp sau Svn.

2. Trgn vidutiniškai, pakenčiamai: Mama gražiai margydavo margučius, o aš tai teĩp sau PnmŽ. Gyvena teip sau, sunkiai su galais suvesdamas LTR(Dkk).

3. šiaip, nieko ypatinga: Nebuvau siuvėja, teĩp sau susikurpiu sau ką PnmŽ. Vienas tuojau ažmigo, o kitas, rymodamas an rankų, teip sau ilsėjos LTR(Slk). Paskauda, pasopa [koja] – aš mislijau, ka teĩp sau Mžš. Kai da žmogus numiršta teip sau, o čia iš savo paleistuvystės Ant.

teĩp táu sakoma stebintis: Vienas vaikas kunigas, kitas rašalą (prastą vyną) geria – teĩp táu! An.